Greitųjų kreditų įstatyme taip pat yra reglamentuojamas ir reklamos galimybės, tam, kad būtų išvebgiama varotojus klaidinančių reklaminių triukų. Jeigu reklamuojant vartojimo kreditų paslaugas yra nurodoma palūkanų norma arba kitos su greituoju kreditu susijusios išlaidos, privalės būti nurodyta ir:

  • Fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;
  • Bendra vartojimo kredito suma;
  • Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
  • Jei taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė ir vartojimo kredito grąžinimo terminas (jeigu jie nesutampa);
  • Prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, jeigu vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas.

Siekant labiau apsaugoti vartotojus bei reaguojant į vis dažniau pasitaikančius nusisknidimus tarps gyventojų yra apribojama ir paskolų teikėjų savivalė. Naujasis greitųjų vartojimo kreditų įstatymas numato ir maksimalią metinę palūkanų norma. Nuo šio maksimali greitųjų kreidtų metinė palūkanų norma negalės būti didesnė nei 250%.

Įstatyme nurodama ir ginčų tarp šalių nagrinėjimo tvarką. Priežiūros institucija nurodoma VTAT. Ši tarnyba nagrinės iškilusius ginčus ir privalės priimti sprendimus, kurie bus privalomi vykdyti, jeigu jie nebus skundžiami teismui.

Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus.

Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.