„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pastebi, kad šiemet sumažėjus valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, gali išaugti valstybės garantuojamų studijų paskolų poreikis. Kartu finansų ekspertai primena studentams ir jų tėvams būtinybę atsakingai įvertinti savo gebėjimą prisiimti finansinius įsipareigojimus ir pasirinkti reikalingą paskolos sumą studijų kainai ar pragyvenimo išlaidoms apmokėti.
„Nors šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo mažiau  aukštąjį išsilavinimą įgyti norinčių jaunuolių, gauti valstybės remiamas paskolas ketinančių studentų turėtų būti daugiau nei praėjusiais metais.  Viena iš didesnio tokių paskolų poreikio priežastis yra ta, kad aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamų vietų šiemet sumažėjo, - sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, svarbiausia pradėsiančių ir/ar studijas tęsiančių studentų užduotis – tinkamai įvertinti paskolos poreikį, jos dydį, kad finansinių įsipareigojimų vykdymas netaptų per sunkia našta. Juo labiau, kad su šia, tikėtina, pirmąją paskola studentas pradeda savo kredito istoriją, nuo kurios priklausys bendradarbiavimas su finansinėmis institucijomis  ateityje.

„Nutarus, kad skolintis vis dėlto teks, efektyviausias sprendimas „pasimatuoti“ skolą būtų numanomo biudžeto sudarymas. Kartu su tėvais susėdus  reiktų paskaičiuoti, kiek pinigų per mėnesį reikia gyvenimo išlaidoms, kokią mėnesio biudžeto dalį sudarytų studijų paskolos palūkanos. Apskaičiavus mėnesio būsto, maisto, transporto ir kitas būtinas išlaidas, nebūtų sudėtinga pasverti, kokią paskolos sumą būtina rinktis, be kurios nepavyktų padengti tam tikrų išlaidų“, – teigia asmeninių finansų instituto vadovė.
Tinkamai įvertinti savo poreikį skolintis bei galimybes mokėti palūkanas, o baigus studijas – ir grąžinti paskolą, padėtų įvertinti realūs skaičiavimai ir praėjusiais metais pasiskolinusių studentų patirtis.
„Studentai yra jauni žmonės, dar tik pradedantys savarankišką finansinį gyvenimą ir dažniausiai turintys tik menkų teorinių asmeninių finansų valdymo žinių, juo labiau  praktinių įgūdžių, dėl to valstybės garantuojama studijų paskola gali atrodyti labai patrauklus būdas studijų metus gyventi šiek tiek laisviau“, – asmeninių finansų spragas komentuoja O. Bložienė.
O. Bložienės teigimu, pirmas ženklas, kad skolintis galbūt nereikėtų, jei, pavyzdžiui, skolinamas tik tam, kad pinigų nepritrūktų. Derėtų dar kartą gerai pagalvoti, jei skolinamas tik tam, kad „nereikėtų priklausyti nuo tėvų“ ar dėl noro pradėti savarankišką finansinį gyvenimą.
„Užtenka paskaičiuoti, kad savarankiško gyvenimo kaina už dukart paimtą paskolą atsieis dvigubai didesnėmis palūkanomis jau dabar (tektų mokėti palūkanas už praėjusiais metais paimtą paskolą ir už naują skolinimąsi), o pabaigus ar nutraukus studijas gali tekti  grąžinti pusės šimto tūkstančių litų skolą – taip pat savarankiškai (tiek daugiausiai galima pasiskolinti per visus studijų metus)“, – įvairius scenarijus ragina paskaičiuoti O. Bložienė.
Apibendrindama „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė primena, kad biudžetas yra geriausia pajamų ir išlaidų planavimo bei finansinės disciplinos kūrimo ir palaikymo priemonė bet kokio amžiaus žmonėms. Suprantama, studentiškais metais varžyti savo gyvenimą nelabai norisi, tačiau studijų paskola – rimtas įsipareigojimas, su kuriuo absoliuti dauguma jaunuolių susidurs pirmą kartą. Biudžeto vedimas padės valdyti ir ją, ir savo išlaidas.
Valstybės garantuojamų paskolų, kurias teiks atrinktos kredito įstaigos, limitas, palyginti su pernai metais, padidėjo 50 mln. Lt – iki pusantro šimto milijonų. Studentai grąžinti paimtas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms užsienyje apmokėti pradės tik praėjus metams po studijų baigimo, nutraukimo ar sustabdymo. Vienintelis reikalavimas dar besimokančiam studentui – nuo paskolos išmokėjimo dienos kas mėnesį mokėti palūkanas.

Šaltinis: www.swedbank.lt