Pastaruoju metu daug greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių pradėjo savo klientams siūlyti įvairias nuolaidas bei akcijas. Šios akcijos pagrinde yra skirtos pritraukti naujus klientus ir taip užimti didesnę rinkos dalį. Kad ir kaip būtų gaila, bet dažiausiai senieji klientai negali naudotis nemokamomis paskolomis ar kitomis viliojančiomis akcijomis.
Kreditų bendrovių teigimu taip yra todėl, kad savo ištikimiems klientams, kurie jau bent vieną kartą yra paėme kreditą ir laiku jį grąžine yra taikomas nuolaidos sekančiai paskolai. Bei užsimena apie tai, kad visada dalinti nemokamas paslaugas nėra glimybės, nes greituosius kreditus tekiančios įmonės, kaip ir bet koks kitas verslas yra pelno siekančios organizacijos.

Jaučiamas sezoniškumas

Greitųju kreditų versle taip pat yra jaučiamas sezoniškumas. Gruodis bei sausis yra du mėnesiai, kuomet itin padidėja žmonių norinčių gauti paskolas skaičius. Gruodį tai paaiškinama noru nupirkti geresnes dovanas artimiesiems bei gausiu nedarbo dienų skaičiumi. Ilguosius savaitgalius dauguma tautiečių mėgsta atšvesti "iš peties" todėl dažnai po tokių linksmybių pritrūkę pinigų, jie kreipiasi į greituosius vartojimo kreditus teikiančias bendroves.
Sausis taip pat yra darbymetis. Nes dovanoms išleide dažnai didesnę nei iš pradžių planavo sumą, dalis žmonių pritrūksta pinigų ir sausį yra prversti skolintis. Tas faktas, kad vadovaujantis LR įstatymais darbo užmokestis už gruodį privalo būti sumokėtas iki paskutinės gruodžio mėnesio dienos, sudaro tam tikrą atlyginų vakumą, kuris išsilygina tik vasario viduryje. Tuo metu ir atslūgsta greitųjų kreditų bumas. Na nebent dar vienas kitas jaunas žmogus skolinasi ant dovanos šv. Valentino dienos proga.

jaunavedziaiNepaslaptis, kad vestuvės yra išties nepigus malonumas. Reikia pamaitinti bei pagirdyti visą giminę bei kviestinius svečius, nusipirkti vestuvinius žiedus, išsinuomoti patalpas, suknelę, smokingą. Sąrašą galima būtų dar tęsti ir tęsti, todėl nenuostabu, kad vis daugiau jaunų žmonių ryžtasi šiam vienam iš svarbiausių gyvenimo žingsnių finansuoti paimant vartojimo kreditą.
Oficialios statistikos kiek jaunavedžių ima paskolas ar kreditus vestuvėms finansuoti nėra,  tačiau bankų darbuotojai užsimena, kad dažnai įsimylėjaliai nesliapia, kad paskolos paraišką pildo būtent tam, kad turėtų už ką nusipirkti vestvinius žiedus ar sukenlę bei surengti išties įsimintiną šventę.Vestuvėms skolinasi iki 20 000 litų
Dažniausiai jaunos poros vestvėms išleidžia apie 7000 - 10 000 litų. Būtent tokios paskolų sumos ir yra populiariausios. Tačiau pasitaiko ir tokių kurie kreipiasi dėl keliolikos ar net keliasdešimt tūktsančių litų siekančios paskolos. Didesnes sumas renkasi žmonės iki 25 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą bei pastovias, didesnes nei vidutines pajamas. Tai jaunuoliai kurie dar neseniai pradėjo savarankišką gyvenimą, uždirba pakankamai pinigų, tačiau dar nespėjo sukaupti reikiamos sumos, tam, kad vestuvės būtų išties nepamirštamos. Šie žmonės nevengia skolintis.
Vakarų Europos šalyse bei Jungtinėse Amerijos Valstijose tokia vestuvių finansavimo praktika yra įprastas reiškinys. Tiesa JAV dažniau kreditus vestuvėms ima sutuoktinių tėvai. Europoje yra kiek kitokia tradicija, todėl jaunuoliai už tuoktuves paprastai susimoka patys. Svarbu tik nepersvrtinti savo galimybių, kad gražiausios gyvenimo šventės neužtemdytų prisiimti pernelyg dideli finansiniai įsipareigojimai.

Verslumo skatinimo fondas ir toliau skatina Lietuvius imtis nuosavo verslo. Pastebima, kad verslumu išsiskiria kai kurie šalie regionai. Daugiausiai paraiškų, lengvatinėms paskoloms gauti yra sulaukiama iš Kauno savivaldybės. Lietuvos centrinės kredito unijos duomenimis, naujiesiems Kauno verslininkams buvo išdalinta daugiau nei trečdalis visų paskolų (37%).
pinigai

Sostinės gyventojai buvo kiek vangesni ir nepaisant to fakto, jog Vilnius turi kur kas daugiau gyventojų, čia savo naujuosiu šeiminkus rado mažiau nei 30% verslumo skatinimo paskolų. Mažiausią aktyvymą tarp didmiesčių rodė Uostamiestis. Klaipėdiečiai išsidalino tik kiek daugiau nei 12% paskolų fondo.
Primename, kad šias paslaugas teikia Kredito unijos, šiuo metu yra penkiasdešimt septynios oficialius įgaliojimus teikti lengvatines paskolas turinčios kredito unijos.

Kreiptis dėl paskolų gali visi naujai registruojami arba veiklą ne ilgiau kaip dvyliką mėnesių vygdantys juridiniai asmenys.  Kreditavimas suteikiamas 3-5 metų laikotarpiui. Šis fondas buvo įsteigtas dar 2009 metais ir teikia paskolas bei subsidijas, mikrokreditus iki 86 000 litų. Siekiant, kad lėšas lengviau galėtų įsisavinti ir nepatyrę verslinikai, fondą prižūrinti INVEGA organizuoja specialius kursus bei apmokymus bei padeda paruošti verslo planus ir kitą reikalingą dokumentaciją.
Projektas yra finansuojamas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų. Planuojame, kad iki 2015 metų galo bus išdalinta legvatinių paskolų už maždaug 50  000 000 (penkiasdešimt milijonų) litų. Visą lėšų skirstymo projektą administruoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).  Siekiant mažinti nedarbą, didinti socialinį užimtumą bei skatinti jaunimą kurti naujas darbo vietas, prioritetai yra teikiami asmenų grupėms iki 29 metų bei vyresniems nei 50 metų.

Visuomėnėje vis aktualiasniai tampant viršsvorio problemai, nemažai žmonių tam, kad numesti svorį greitai ir be dietų - kreipiasi į plastikos chirurgus. Šiuo metu dauguma šias paslaugas teikiančių klinikų turi sudarę sutartis su lizingo bendrovėmis ir savo klientams gali pasiūlyti palankias kreditavimo sąlygas. Ieškantys kaip greitai numesti svorio klientai sudaro nemažą dalį visų pacientų. Riebalų nusiurbimą arba dar kitaip vadinamas "Liposakcijos procedūras" renkasi ne tik moterys, bet ir vyrai. Taip pat dažnai norima atlikti skrandžio sumažinimo arba "žiedo ant skrandžio uždėjimo" procedūras.

botokso injekcijaFinansavimą tokioms operacijoms gali gauti kiekvienas pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 18 metų bei nuolatines pajamas. Plastinės korekcijos procedūros priklausomai nuo specifikos kainuoja nuo poros tūkstančių iki keliasdešimt, bet tik išskirtiniais atvėjais peržiangia 20 000 litų sumą. Todėl šiai diena su lizingo bendrovių pagalba yra prieinamos didžiajai daliai visuomėnės.

Daugiausiai plastikos chirurgų kabinetų duris varsto moterys. Iš visų pacientų daugiau kaip devyniasdešimt procentų yra būtent moterys. Populiariausios procedūros yra krūtų didinimo operacijos. Šios operacijos yra priskiriamos daugiau prie estetinės chirurgijos procedūrų, tuo tarpu riebalų nusiurbimui klientai būna priversti dėl padidėjusios infarkto rizikos, cukrinio diabeto bei kitų su viršsvoriu susijusiu ligų. Todėl tokias procedūras patys medikai vertina daugiau kaip atstatomasias bei gydomasias nei estetines.
Prognuozuojama, kad per artimiausius 5 metus paskolų susijusiu su plastinėmis operacijos poreikis išaugs du kartus.

Siekiant apsaugoti varotojus nuo kredito įstaigų savivalės seime buvo priimtas vartojimo kreditų (kitaip dar vadinamųjų "greitųjų kreditų" ) įstatymas (projekto Nr.XIP-1315(3) ES), kuriame yra regalmentuojamas teisinis reguliavimas visų subjektų, kurie teikia greituosius kreditus. Šiuo įstatymo tikslas yra įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kurioje nurodoma kaip reguliuoti greitieji kreditai, kurie neviršyje 75 000 eurų sumos, bei, jeigu gaunant analogišką paskolą nėra įkeičiamas jogs kreditoriaus turtas. Kaip skelbia Seimo spaudos tarnybem už šio įstatymo priėjimą pasisakė  92 Seimo nariai, bei 6 susilaikė.
Viena iš svarbiausių įstatymo paskirčių buvo sureguliuoti, kad greituosius kreditus galėtų teikti tik juridiniai asmenys, kurie pateiks informaciją Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT), taip pat šie juridiniai asmenys bus įtraukti į viešai prieinamą vartojimo kredito davėjų sąrašą. Įmonės norinčios kreiptis dėl įtraukimos į greitųjų kreditų davėjų sąrašą turės raštiškai kreiptis į VTAT. Įstatyme taip numatomi specialūs reikalavimai kuriuos turės atitikti juridiniai asmenys, siekiantys gauti teisę dalinti greituosius kreditus.
Greitųjų kreditų įstatyme taip pat yra reglamentuojamas ir reklamos galimybės, tam, kad būtų išvebgiama varotojus klaidinančių reklaminių triukų. Jeigu reklamuojant vartojimo kreditų paslaugas yra nurodoma palūkanų norma arba kitos su greituoju kreditu susijusios išlaidos, privalės būti nurodyta ir:

  • Fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;
  • Bendra vartojimo kredito suma;
  • Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
  • Jei taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė ir vartojimo kredito grąžinimo terminas (jeigu jie nesutampa);
  • Prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, jeigu vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas.

Siekant labiau apsaugoti vartotojus bei reaguojant į vis dažniau pasitaikančius nusisknidimus tarps gyventojų yra apribojama ir paskolų teikėjų savivalė. Naujasis greitųjų vartojimo kreditų įstatymas numato ir maksimalią metinę palūkanų norma. Nuo šio maksimali greitųjų kreidtų metinė palūkanų norma negalės būti didesnė nei 250%.
Įstatyme nurodama ir ginčų tarp šalių nagrinėjimo tvarką. Priežiūros institucija nurodoma VTAT. Ši tarnyba nagrinės iškilusius ginčus ir privalės priimti sprendimus, kurie bus privalomi vykdyti, jeigu jie nebus skundžiami teismui.

Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus.
Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.

Lietuviai optimistiškiau žvelgia į ateitį ir vis dažniau kreipiasi dėl vartojamųjų paskolų. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių, vien tik Ūkio bankas išdavė vartojimo paskolų daugiau kaip už 10,5 milijonų litų. Palyginus su ankstesniais metais, išduotų paskolų suma padidėjo daugiau kaip 4 kartus.  2011 m. sausio - vasario mėnesiais iš Ūkio banko skolinosi daugiau kaip 1500 fizinių asmenų.
Paskolų portfelį augina ir surpastėja reikalavimai bei patrauklios finansavimo galimybės. Šiuo metu Ūkio banke vartojamųjų paskolų palūkanos yra nuo 6% paskoloms eurais ir nuo 7% poskoloms išduodamoms litais.
Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovo Justo Babarsko teigimu, 2011 m. lapkričio 30 d. bendras šio banko vartojimo paskolų portfelis sudarė beveik 30 000 000 litų. Praeitasi metais suteiktų paskolų suma buvo nuo 600 iki 40 000 litų.

Skolintis skatina ir papildomas draudimas

J. Bubarsko manymu, praeitais metais lietuvius kur kas aktyviau rinktis vartojimo paskolas skatino ne tik geros finansavimo sąlygos, tačiau ir banko pasiūlytas papildomas draudimas nuo darbo praradimo bei galimybė pasirinkti kreditą su papildomu gyvybės draudimu.
"Vartojamųjų paskolų paklausa yr tikrai didelė, bet Lietuviai šiuo metu jau kur kas objektyviau vertina savo finansines galimybes ir ateities perspektyvas. Ankstesniais metais prasidėjęs sunkmetis sudarė sąlygas lietuviams aktyviau skolintis, o papildoma galimybė apsidrausti nuo darbo netekimo eliminavo tas priežastis, kurios keldavo abejonių klientui, ar jis tikrai sugebės grąžinti paskolą. Šiuo metu žmonės yra užtikrint, kad draudimo dėka jie nepatirs sunkumų grąžindami bankui paskolą net ir kritiniu atveju, jei netektų darbo“, - sakė J. Babarskas.
Ūkio bankas, reaguodamas į situaciją, su kuria susidūrė kai kurie gyventojai, praėjusiais metais supaprastino vartojimo kreditų išdavimo sąlygas. Minimali vartojimo kredito suma buvo sumažinta iki 500 litų (anksčiau buvo tūkstantis litų). Taip pat, buvo visiškai panaikintas vartojamosioms paskoloms taikomas komisinio mokesčio minimumas, taigi šiuo metu mažiems kreditams nuo 500 iki 999 litų yra taikomas tik 1% komisinis mokestis.