Lietuviai optimistiškiau žvelgia į ateitį ir vis dažniau kreipiasi dėl vartojamųjų paskolų. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių, vien tik Ūkio bankas išdavė vartojimo paskolų daugiau kaip už 10,5 milijonų litų. Palyginus su ankstesniais metais, išduotų paskolų suma padidėjo daugiau kaip 4 kartus.  2011 m. sausio - vasario mėnesiais iš Ūkio banko skolinosi daugiau kaip 1500 fizinių asmenų.
Paskolų portfelį augina ir surpastėja reikalavimai bei patrauklios finansavimo galimybės. Šiuo metu Ūkio banke vartojamųjų paskolų palūkanos yra nuo 6% paskoloms eurais ir nuo 7% poskoloms išduodamoms litais.
Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovo Justo Babarsko teigimu, 2011 m. lapkričio 30 d. bendras šio banko vartojimo paskolų portfelis sudarė beveik 30 000 000 litų. Praeitasi metais suteiktų paskolų suma buvo nuo 600 iki 40 000 litų.

Skolintis skatina ir papildomas draudimas

J. Bubarsko manymu, praeitais metais lietuvius kur kas aktyviau rinktis vartojimo paskolas skatino ne tik geros finansavimo sąlygos, tačiau ir banko pasiūlytas papildomas draudimas nuo darbo praradimo bei galimybė pasirinkti kreditą su papildomu gyvybės draudimu.
"Vartojamųjų paskolų paklausa yr tikrai didelė, bet Lietuviai šiuo metu jau kur kas objektyviau vertina savo finansines galimybes ir ateities perspektyvas. Ankstesniais metais prasidėjęs sunkmetis sudarė sąlygas lietuviams aktyviau skolintis, o papildoma galimybė apsidrausti nuo darbo netekimo eliminavo tas priežastis, kurios keldavo abejonių klientui, ar jis tikrai sugebės grąžinti paskolą. Šiuo metu žmonės yra užtikrint, kad draudimo dėka jie nepatirs sunkumų grąžindami bankui paskolą net ir kritiniu atveju, jei netektų darbo“, - sakė J. Babarskas.
Ūkio bankas, reaguodamas į situaciją, su kuria susidūrė kai kurie gyventojai, praėjusiais metais supaprastino vartojimo kreditų išdavimo sąlygas. Minimali vartojimo kredito suma buvo sumažinta iki 500 litų (anksčiau buvo tūkstantis litų). Taip pat, buvo visiškai panaikintas vartojamosioms paskoloms taikomas komisinio mokesčio minimumas, taigi šiuo metu mažiems kreditams nuo 500 iki 999 litų yra taikomas tik 1% komisinis mokestis.

 

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel teigimu - norint kad Graikija kaip įmanoma greičiau sulauktu šios šalies ekonomikai itin reikalingo antrojo paskolų paketo, susitarimas su Graikijos obligacijų savininkais privalo būti pasiektas jau artimiausiomis dienomis.
"Dėl sekančios paskolų Graikijai paketo, tame tarpe ir skolos restruktūrizavimo, reikia susitarti kuo greičiau. To nepadarius yra neįmanoma suteikti naujų paskolų Graikijai", - teigė Vokietyjos kancelerė.
Graikijai antrasis Europos Sąjungos kartu su Tarptautinio valiutos fondu paskolos paketas yra būtinas norint, kad šalis ir toliau galėtų vygdyti savo finansinius įsipareigojimus ir išvengtų galimo pašalinimo iš euro zonos.
Vokietijos kanclerė susiklosčiusią situaciją Graikijoje įvardino kaip "ypatingą atvejį", bet tikino, jog "nė viena šalis neturėtų būti pašalinta iš euro zonos".
Po sustikimo su A. Merkel, Prancūzijos prezidentas N. Sarkozi dabartine situacija euro zonoje įvardinos kaip "labai sudėtingą".

Būsto paskolų rinkoje - ilgai laukti pasikeitimai. Nuo 2011 metų, Lapkričio 1 dienos įsigaliojo daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėles, atsakingo skolinimosi gairių projektas. Nuo šiol visos hipotekos - būsto paskolos, komerciniuose bankuose bus teikiamos tik asmeniui įnešus minimalų, privalomą 15% pradinį įnašą.
Lietuvos banko paruoštuose atsakingo skolinimosi gairėse yra numatyta, kad visos paskolos, skirtos nekilnojam turtui įsigyti arba įkeisti negali viršyti 85 proc. įkeičiamo nekilnojamo turto rinkos galutinės kainos.
Šiuo įstatymų yra siekiama apsaugoti mažesnes pajamas gaunančią visuomenės dalį, nuo greitų ir dažnai atmestinai apgalvotų ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo. Kaip parodė neseniai sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas, daugiausiai problemų su hipotekos įnašais turėjo būtent tie namų ūkiai kurie buvo paėmią 100% būsto paskolos sumą.

Paskolos verslui nepaiso sienų, taip galima apibūdinti naująjį Lenkijos banko pasiūlymą Lietuvos verslui. Vienas didžiausių Lenkijos bankų „Bank Gospodarstwa Krajowego“, kurio akcijas valdo Lenkijos vyriausybė, pateikė originalų pasiūlymą Lietuvos verslininkams. Neseniai keletas skirtingų Lietuvos prekybininkų asociacijų gavo pasiūlymą dėl lengvatinių paskolų verslui, teikimo. Šios lengvatinės paskolos būtų teikiamos Lietuvoje registruotoms įmonėms, tačiau už gautas lėšas verslininkai privalės pirkti būtent Lenkijoje pagamintą produkciją.
Šiai abipusio bendradarbiavimo bei ūkio skaitinimo iniciatyvai Lenkai yra numate skirti beveik 5 milijardus litų (1,42 milijardų eurų). Paskolos terminas sviruos nuo 2 iki 7 metų, numatoma, kad vidutinė, metinė paskolų palūkanų norma bus 2,63%.
Kaip teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas - tai yra netgi geresnis pasiūlymas už daugelio mūsų šalyje veikiančių bankų taikomas lengvatines paskolas. Vienas iš esminių pliusų yra ir tai, kad „Bank Gospodarstwa Krajowego“ teiks lengvatines paskolos absoliučiai visoms įmonėms, neprilausomai nuo darbuotojų kiekio ar metinės apyvartos.

Paskolos internetu yra išduodamos pilnamečiams Lietuvos Respublikos piliečiams arba užseniečiams turintiems nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Norint gauti paskolą internetu reikia turėti veikiančia banko sąskaitą. Paskolos patvirtinimui dažnai yra naudojama sms žinučių sistema, tačiau kai kurios įmonės patvirtinimą siunčia ir į elektroninį paštą. Taip pat teks užsiregistruoti paskolos davėjo elektroninėje sistemoje. Paskolą internetu gauti yra itin paprasta, dauguma tokias paslaugas teikiančių bendrovių net nereikalauja, kad žmogus kuris prašo paskolos turėtų pastovias pajamas.

Lietuvoje tai vis dar naujiena

Paskolos internetu kaip ir greitieji kreditai yra sąlyginai nauja paskolų rūšis Lietuvoje. Galima teigti, kad paskolos internetu yra atskira greitųjų kreditų rūšis, nes jų atsiradimą tiesiogiai įtakojo būtent greitieji kreditai. Dalis įmonių teikiančiu šias paslaugas yra susibūrusiu į Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociaciją (LSVKA).  Pačios asociacijos narės savo paslaugas pristato ne kaip greituosius kreditus, bet kaip smulkiuosius vartojimo kreditus. Vienas iš pagrindinių panašias paslaugas teikiančių įmonių kozirys yra tai jog jos norėdamos teikti finansines paslaugas, neprivalo turėti banko licenzijos. Patogumas turi ir savo kainą, dažnai paskolos internetu yra suteikiamos su kur kas didesnėmis mėnesinėmis palūkanomis nei kitos tradicinės vartojamosios paskolos.

Latvijos centrinis bankas praneša, kad bankuose spalį atpigo paskolos tiek nacionaline valiuta (Latvijos latu), tiek ir kitomis užsienio valiutomis
Palyginus su rugsėju, būsto paskolų nacionaline valiuta vidutinės metų palūkanos sumažėjo 2,9 procentinio punkto iki 7,2 proc., užsienio valiuta - 0,1 procentinio punkto iki 3,7 procento.
Per metus (spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) paskolos būstui nacionaline valiuta atpigo 3,4 procentinio punkto, užsienio valiuta - 0,5 punkto.
Vidutinė bendra Latvijos bankų skolinimo gyventojams latais kaina per vieną mėnesį sumažėjo 1,1 punkto, per praėjusius metus - padidėjo 2,2 punktais iki 17,4 proc., užsienio valiuta - nukrito atitinkamai 0,5 punkto ir 0,7 punkto iki 4,9 proc. metinių palūkanų.
Vienos nakties vidutinė svertinė RIGIBOR (Rygos tarpbankinių paskolų palūkanų norma) praėjusį mėnesį padidėjo nuo 0,50 proc. iki 0,54 proc., trijų mėnesių - sumažėjo nuo 1,24 iki 1,22 proc., pusės metų - nuo 1,88 iki 1,58 procento.