Paskola yra vienos šalies (fizinio ar juridinio asmens) išteklių laikinas naudojimas (pavyzdžiui, suteikiant kreditą) kita šalimi (fiziniu ar juridiniu asmeniu). Šalims tarpusavyje susitarus dėl sąlygų, tokių kaip palūkanos, paskolos grązinimo terminas, mokėjimo atidėjimo ar pan.
Pirmoji šalis yra vadinama kreditoriumi, taip pat žinomas kaip skolintojas, o antroji šalis yra vadinama skolininku, taip pat žinomas kaip debitorius.

SEB bankas valstybės įmonei „Visagino energija“, kuri Visagino savivaldybės teritorijoje tiekia elektrą, šilumos energiją ir šaltą vandenį bei teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, suteikė 8,63 mln. litų (2,5 mln. eurų) paskolą. Suteiktos paskolos lėšos bus skirtos atliktiems Visagino savivaldybės vandens ūkio infrastruktūros rekonstrukcijos darbams finansuoti.
„Lietuvos įmonės nuolat rengia infrastruktūros projektus norėdamos modernizuoti pasenusius įrenginius pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama. Atsižvelgdami į tokio pobūdžio projektų svarbą, siekiame prisidėti juos įgyvendinant suteikdami reikiamą finansavimą“, − sakė SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika.
Visagino vandens ūkio rekonstrukcija buvo pradėta 2008 metų balandžio mėnesį ir truko daugiau kaip dvejus metus. Atliekant rekonstrukciją buvo pastatyti šiuolaikiniai nuotekų valymo įrenginiai, atnaujinti vamzdynai ir modernizuota dagiau kaip 30 metų nekeista kita infrastruktūra.

Bendra projekto vertė siekia 31,4 mln. litų. Daugiau kaip pusę šios sumos – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama. Projektui įgyvendinti iš valstybės biudžeto taip pat buvo skirta daugiau kaip 6 mln. litų.

 

Šaltinis: www.seb.lt

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pastebi, kad šiemet sumažėjus valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, gali išaugti valstybės garantuojamų studijų paskolų poreikis. Kartu finansų ekspertai primena studentams ir jų tėvams būtinybę atsakingai įvertinti savo gebėjimą prisiimti finansinius įsipareigojimus ir pasirinkti reikalingą paskolos sumą studijų kainai ar pragyvenimo išlaidoms apmokėti.
„Nors šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo mažiau  aukštąjį išsilavinimą įgyti norinčių jaunuolių, gauti valstybės remiamas paskolas ketinančių studentų turėtų būti daugiau nei praėjusiais metais.  Viena iš didesnio tokių paskolų poreikio priežastis yra ta, kad aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamų vietų šiemet sumažėjo, - sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, svarbiausia pradėsiančių ir/ar studijas tęsiančių studentų užduotis – tinkamai įvertinti paskolos poreikį, jos dydį, kad finansinių įsipareigojimų vykdymas netaptų per sunkia našta. Juo labiau, kad su šia, tikėtina, pirmąją paskola studentas pradeda savo kredito istoriją, nuo kurios priklausys bendradarbiavimas su finansinėmis institucijomis  ateityje.

„Nutarus, kad skolintis vis dėlto teks, efektyviausias sprendimas „pasimatuoti“ skolą būtų numanomo biudžeto sudarymas. Kartu su tėvais susėdus  reiktų paskaičiuoti, kiek pinigų per mėnesį reikia gyvenimo išlaidoms, kokią mėnesio biudžeto dalį sudarytų studijų paskolos palūkanos. Apskaičiavus mėnesio būsto, maisto, transporto ir kitas būtinas išlaidas, nebūtų sudėtinga pasverti, kokią paskolos sumą būtina rinktis, be kurios nepavyktų padengti tam tikrų išlaidų“, – teigia asmeninių finansų instituto vadovė.
Tinkamai įvertinti savo poreikį skolintis bei galimybes mokėti palūkanas, o baigus studijas – ir grąžinti paskolą, padėtų įvertinti realūs skaičiavimai ir praėjusiais metais pasiskolinusių studentų patirtis.
„Studentai yra jauni žmonės, dar tik pradedantys savarankišką finansinį gyvenimą ir dažniausiai turintys tik menkų teorinių asmeninių finansų valdymo žinių, juo labiau  praktinių įgūdžių, dėl to valstybės garantuojama studijų paskola gali atrodyti labai patrauklus būdas studijų metus gyventi šiek tiek laisviau“, – asmeninių finansų spragas komentuoja O. Bložienė.
O. Bložienės teigimu, pirmas ženklas, kad skolintis galbūt nereikėtų, jei, pavyzdžiui, skolinamas tik tam, kad pinigų nepritrūktų. Derėtų dar kartą gerai pagalvoti, jei skolinamas tik tam, kad „nereikėtų priklausyti nuo tėvų“ ar dėl noro pradėti savarankišką finansinį gyvenimą.
„Užtenka paskaičiuoti, kad savarankiško gyvenimo kaina už dukart paimtą paskolą atsieis dvigubai didesnėmis palūkanomis jau dabar (tektų mokėti palūkanas už praėjusiais metais paimtą paskolą ir už naują skolinimąsi), o pabaigus ar nutraukus studijas gali tekti  grąžinti pusės šimto tūkstančių litų skolą – taip pat savarankiškai (tiek daugiausiai galima pasiskolinti per visus studijų metus)“, – įvairius scenarijus ragina paskaičiuoti O. Bložienė.
Apibendrindama „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė primena, kad biudžetas yra geriausia pajamų ir išlaidų planavimo bei finansinės disciplinos kūrimo ir palaikymo priemonė bet kokio amžiaus žmonėms. Suprantama, studentiškais metais varžyti savo gyvenimą nelabai norisi, tačiau studijų paskola – rimtas įsipareigojimas, su kuriuo absoliuti dauguma jaunuolių susidurs pirmą kartą. Biudžeto vedimas padės valdyti ir ją, ir savo išlaidas.
Valstybės garantuojamų paskolų, kurias teiks atrinktos kredito įstaigos, limitas, palyginti su pernai metais, padidėjo 50 mln. Lt – iki pusantro šimto milijonų. Studentai grąžinti paimtas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms užsienyje apmokėti pradės tik praėjus metams po studijų baigimo, nutraukimo ar sustabdymo. Vienintelis reikalavimas dar besimokančiam studentui – nuo paskolos išmokėjimo dienos kas mėnesį mokėti palūkanas.

Šaltinis: www.swedbank.lt

Rugsėjo mėnesį „Swedbank“ Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, pradeda siūlyti visiškai naują būsto paskolų kainodarą, kuri, tikimasi, suteiks daugiau stabilumo ilgam periodui besiskolinantiems klientams. Nauja būsto paskolų palūkanų skaičiavimo metodikos išskirtinės savybės – skaičiavimo objektyvumas ir didesnis sąlygų bei mėnesio įmokos sudedamųjų dalių aiškumas.
„Sunkmetis parodė, kad ilgalaikes būsto paskolas paėmę klientai yra itin jautrūs dideliems mėnesio įmokos svyravimas, o finansinis stabilumas, kuris neatsiejamas nuo finansinio saugumo, klientams yra labai svarbus. Dėl to ieškojome būdų, kaip galėtume klientui pasiūlyti ekonomikos ciklams atsparesnę kainą. Nauja kainodara bus siūloma naujiems klientams, bet sąlygas pasikeisti galės ir esami, anksčiau būsto paskolas ėmę klientai“, – naują sprendimą pristato Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Jūratės Gumuliauskienės teigimu, naujoji kainodara buvo sukurta „Swedbank“, remiantis pasauline praktika, o esminis būsto palūkanų skaičiavimo pasikeitimas yra individualios klientui taikomos maržos atskyrimas, šalies riziką skaičiuojant kartu su  įprastu EURIBOR ar VILIBOR. Tai yra, iš ankstesnės banko taikytos maržos eliminuojami papildomi banko skolinimosi kaštai, juos pakeičiant objektyvesniu kriterijumi – šalies rizikos reitingu.
Šalies rizika, kuri apskaičiuojama remiantis praėjusių 2 metų duomenimis, amortizuoja EURIBOR ir VILIBOR pokyčius, tai reiškia, kad prastesniais laikais, ekonomikos sunkmečiu, kai pinigai sunkiau uždirbami, o EURIBOR/VILIBOR palūkanos aukštos – šalies rizika skaičiuojama iš geresnių laikų, todėl kliento įmoka bus mažesnė, nei taikant iki šiol Lietuvos rinkoje galiojusią palūkanų skaičiavimo formulę.
„Jei šiandien klientas imtų 250 000 lt būsto paskolą litais, tai jo mėnesio įmoka pagal seną apskaičiavimo formulę būtų apie 1420 lt, o taikant naująją kainodarą – apie 200 lt mažesnė“, – būsto paskolos kainų skirtumą pateikia Jūratė Gumuliauskienė.
Atitinkamai ekonomikos pakilimo metu, kai pinigai rinkoje lengviau uždirbami ir pigiau skolinami, EURIBOR/VILIBOR palūkanos mažėja – šalies rizika apskaičiuojama remiantis buvusio ekonomikos sunkmečio duomenimis, todėl mėnesio įmoka būtų šiek tiek didesnė, nei skaičiuojant iki šiol galiojusia tvarka.
Kitas svarbus pasikeitimas, be patrauklios būsto paskolos kainos ir mažesnių svyravimų, yra aiškios ilgalaikės partnerystės su banku sąlygos.
„Su būsto paskolą imančiu klientu iškart aiškiai apsibrėžiame, ką ir kada vertinsime. Pradiniame etape nustatyta banko marža yra perskaičiuojama kas 2 metus. Ji nesikeičia visą paskolos laikotarpį, jei klientas vykdo prisiimtus įsipareigojimus, tai yra – nevėluoja mokėti mėnesio įmokų. Jei vis dėlto klientas mokėti vėluoja, marža didėja, tačiau, įvertinus kitų 2 metų to paties kliento atsakingą finansinį elgesį, marža gali sumažėti ir grįžti į pradinį dydį be papildomų derybų su banku. Tai reiškia, kad klientas pats daro tiesioginę įtaką mėnesio įmokos dydžiui. Per visą paskolos laikotarpį marža gali padidėti daugiausiai iki 2 procentų“, – teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Dėl būsto paskolos mėnesio įmokos dydžio apskaičiavimo specifikos ir sąlygų aiškumo, klientas gali lengviau prognozuoti būsimus svyravimus, todėl gali efektyviau planuoti savo finansus.
„Tikimės, kad visuomenė teigiamai įvertins šią naujovę būsto paskolų rinkoje ne tik dėl patrauklios kainos dabar, bet ir dėl kitų šios kainodaros savybių. Ieškodami naujo sprendimo siekėme klientams pasiūlyti daugiau stabilumo ir sąžiningą, abipusiais įsipareigojimais grįstą ilgalaikę partnerystę su banku“, – apibendrina Jūratė Gumuliauskienė.

Šaltinis: www.swedbank.lt