provident.lt

Įsigaliojo astakingo skolinimosi gairės
Parašė paskolos-visiems.lt   

paskolos bustuiBūsto paskolų rinkoje - ilgai laukti pasikeitimai. Nuo 2011 metų, Lapkričio 1 dienos įsigaliojo daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėles, atsakingo skolinimosi gairių projektas. Nuo šiol visos hipotekos - būsto paskolos, komerciniuose bankuose bus teikiamos tik asmeniui įnešus minimalų, privalomą 15% pradinį įnašą.

Lietuvos banko paruoštuose atsakingo skolinimosi gairėse yra numatyta, kad visos paskolos, skirtos nekilnojam turtui įsigyti arba įkeisti negali viršyti 85 proc. įkeičiamo nekilnojamo turto rinkos galutinės kainos.

Šiuo įstatymų yra siekiama apsaugoti mažesnes pajamas gaunančią visuomenės dalį, nuo greitų ir dažnai atmestinai apgalvotų ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo. Kaip parodė neseniai sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas, daugiausiai problemų su hipotekos įnašais turėjo būtent tie namų ūkiai kurie buvo paėmią 100% būsto paskolos sumą.

 
Atsakingas skolinimasis būstui
Parašė paskolos-visiems.lt   

paskolos bustuiIeškantiems paskolos būstui reikėtų atkreiptį dėmesį į neseniai Lietuvos banko (LB) pristatyta ir daug diskusijų sukėlusi, atsakingo skolinimosi gairių projektą. Vienas esminių siūlymų, šiame projekte yra riboti hipotekos (paskolų būstui) išduodamo kredito dydį, taip, kad jis negalėtų viršyti 85 proc. perkamo būsto vertės. Panaši praktiką jau senokai yra taikoma kai kuriuose vakarų Europos valstybėse. Taip pat įdomiai skamba ir siūlymas griežtinti paskolų išdavimą ne nacionaline valiuta.

Griežtinti paskolų būstui išdavimo tvarką imta svarstyti subliuškus nekilnojamojo turto burbului. Panašią situaciją yra tekią išgyventi ir Japonijai, kur po nekilnojamojo turto burbulo sprogimo, būsto kainų recesija truko beveik 20 metų. Dėl šios priežasties Japonijoje buvo įvestas maksimalus 80prc. paskolos dydis, nuo būsto kainos. Lygiai tokį patį procentą bankai finsansuoja ir Danijoje, Šveicarijoje, Italijoje bei Vokietyjoje.

Reklama: Butų nuoma

Yra valstybių kuriuose požiūris į paskolas būstui, kardinaliai skiriasi. Geriausias pavyzdys yra Jungtinės Amerikos Valstyjos, kuriuose yra suteikiama 100 proc. būsto paskolos finansavimas. Analogiškomis sąlygomis galėtumėte pasiskolinti ir Ispanijoje, Airijoje bei Prancūzijoje. Jei tai atrodo, daug, tuomet nustebsite sužinoja, kad Jungtinėje Karalystėje yra finansuojama net 110 proc. būsto vertės.

Visgi yra vienas "bet" - šios atsakingo skolinimosi gairės gali nepasiekti norimų tikslų, jei Lietuvos bankas nepadarys jų privalomomis ir jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

 
Paskolos būstui
Parašė paskolos-visiems.lt   

Paskolos nekilnojamam turtui įsigyti yra vienos populiariausiu visame pasulyje, neišimtis ir Lietuva.

Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 10,3 proc. Lietuvos namų ūkių. Didžiausia dalis namų ūkių, paėmusių paskolą būstui įsigyti, gyvena Vilniuje - 50 proc., 11 proc. - Kaune, 11 proc. - Klaipėdoje, 23 proc. - kituose miestuose ir tik 4 proc. - kaime.

Ši gyventojų apklausa buvo daryta per patį nekilnojamo turto kainų piką - 2008 metais. Kiek šiai dienai konkrečiai Lietuvos piliečių yra paėmę paskolas būstui įsigyti nėra aišku.

„Dauguma (84 proc.) paėmusiųjų paskolą būstui įsigyti nurodė, kad svarbiausia skolinimosi priežastis - nuosavo būsto poreikis. Antra svarbiausia priežastimi imti paskolą būstui įsigyti buvo palankios bankų skolinimo sąlygos, trečia - optimistinės šeimos pajamų perspektyvos. Galimybė pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata buvo nereikšminga imant paskolą būstui įsigyti“, - apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.

Daugumos namų ūkių, paėmusių paskolas būstui įsigyti, pajamos buvo dvigubai didesnės už vidutinį Lietuvos namų ūkių pajamų lygį. Jų šeimos mėnesio pajamų vidurkis yra 4 650 litų (Lietuvoje šeimos pajamų vidurkis yra 2 304 Lt), o vieno šeimos nario pajamos sudaro 1 905 litų (atitinkamai šalyje vidutinės vieno šeimos nario pajamos - 970 Lt).

 
Gerėja tendencijos būsto paskolų rinkoje
Parašė paskolos-visiems.lt   
paskolos bustuiPer ateinančius šešis mėnesius, daugelis bankų neplanuoja iš esmės keisti skolinimo įmonėms ir namų ūkiui sąlygų. Tai rodo paskutinis Lietuva Banko, Ekonomikos departamento tyrimas. Tyrimas taip pat parodė, kad daugelio skolininkų padėtis geresnė nei anksčiau manyta. Bankai tikiną, kad vis daugiau žmonių prašo paskolos būstui.Tiek namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis per pastaruosius šešis mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, laikoma šiek tiek pagerėjusia.

"Paskutinis pusmetis, palyginti su praėjusių šešių mėnesių, įmonių ir vartotojų skolinimosi poreikis pirmą kartą po dvejų metų smukimo, yra padidintas. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks,
- Dauguma bankų tikisi, kad paskolų paklausa per artimiausius šešis mėnesius ir toliau augs, "- sakė, Simonas Krėpšta.

Namų ūkių skolinimosi poreikis daugiausia padidėjo dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto rinkos perspektyvų ir vartotojų pasitikėjimo, nulėmusių intensyvesnį skolinimąsi būsto įsigijimo reikmėms. Vis daugiau žmonių ryžtasi prašyti paskolos būstui. Įmonių skolinimasis, bankų teigimu, suintensyvėjo dėl finansavimo poreikio.

Reklama: Butų nuoma Vilniuje

Šioje apklausoje, dauguma bankų prognozuoja, kad fianansinė situacija per ateinančius šešis mėnesius nesikeis arba gerės.

Palyginti su 2010 m. balandžio mėn. apklausa, bankai žymiai nepasikeitė nuo nekilnojamojo scenarijų nekilnojamojo turto rinkos
- Daugiau nei pusė bankų prognuozuoja, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, turėtų atsigauti iki 2011 m. pabaigos. Tuomet tikimasi, kad paskolos būstui taps dar populiaresnės.

Vertindami kitų metų paskolų portfelio kaitą, respondentai tikisi, kad paskolų portfelis didės. Tai daugiausia turėtų nulemti padidėję paskolų privačioms įmonėms ir valdžios institucijoms portfeliai. Fiziniams asmenims suteiktos visų rūšių paskolos taip pat turės teigiamą, tačiau truputį mažesnę įtaką bendram paskolų portfelio augimui.

Nuo 2006 m. balandžio mėn. bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų atliekamos du kartus per metus.