Artimiausiu metu ketinama pertvarkyti paramos verslui sistemą, kuri leistų užtikrinti tolesnę Verslo informacijos centrų regioninę veiklą. Akmenės, Biržų, Pasvalio, Širvintų rajonų ir Marijampolės, Plungės, Radviliškio verslo informacijos centrų funkcijos palaipsniui bus perduodamos „Eksportuojančiosios Lietuvos“ atstovams regionuose.
Vykstant verslo informacijos centrų tinklo pertvarkai šių 7 savivaldybių tarybos priėmė sprendimus dėl verslo informacijos centrų dalininko turtinių ir neturtinių teisių perdavimo Ūkio ministerijai. Šiandien Vyriausybė posėdyje suteikė Ūkio ministerijai įgaliojimus priimti sprendimus dėl centrų likvidavimo.
Likvidavimo procedūra pasirinkta, nes ji leidžia sutrumpinti VIC pertvarkymo laiką, užtikrinant teikiamų paslaugų verslui tęstinumą. Taip pat tai vienintelis būdas atsiskaityti su šių centrų darbuotojais už neišmokėtus atlyginimus ir įsiskolinimus.
Taip bus išvengta tolesnių įsiskolinimų augimo ir nuostolingos centrų veiklos bei kartu siekiama paramos verslui efektyvumo, teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumo ir kokybės. Paslaugos, kurios reikalingos tiek pradedančiajam, tiek augančiam verslui, bus sutelktos vienoje struktūroje.
„Eksportuojančiosios Lietuvos“ atstovai teiks pagalbą tiek steigiant įmonę, tiek jai augant ir plėtojant verslą. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas tiems, kurie galvoja apie nuosavą verslą ir savo darbo vietos sukūrimą. Jiems bus suteikiama visa reikalinga informacija ir konsultacijos verslo pradžios, verslo įregistravimo, įmonių steigimo dokumentų rengimo ir kitais aktualiais klausimais.
Nuo rugpjūčio vidurio Elektrėnuose veiklą jau pradėjo pirmasis VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ atstovas, kuris atlieka verslo informacijos centrų tinklo funkcijas.

2009m. gruodžio 30 d. Vilniuje Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašyta trišale sutartimi buvo įsteigtas Verslumo skatinimo fondas, kurio paskirtis – skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą.
Planuojama, kad nuo kitų metų vidurio šis fondas pradės teikti paskolas ir (ar) subsidijas – mikrokreditus iki 86 tūkst. litų. Į juos pretenduoti galės labai mažos, mažos ir socialinės įmonės bei fiziniai asmenys. Pradedantieji verslą pirmiausia turės parengti konkretų verslo planą. Kad tai padaryti būtų lengviau, bus skiriami konsultantai, kurie mokys ir konsultuos paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planą.
Tokiems verslo planams įgyvendinti numatoma skirti 3-5 metus. Per šį laikotarpį grąžintos paskolos vėl galės būti suteiktos kitiems verslą norintiems pradėti asmenims ar įmonėms.
Planuojama, kad po pirmųjų 2-3 metų bus įvertinama, ar įgyvendinami projektai yra sėkmingi. Paaiškėjus, kad projektas yra pasiekęs 60-80 proc. verslo plane numatytų rodiklių, bus svarstomos galimybės dėl dalies paskolos negrąžinimo.
Šia trišale sutartimi bus įgyvendinama Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonė „Verslumo skatinimas“. Planuojama, kad mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 5000 šalies gyventojų, iš kurių 1200 bus suteiktos paskolos verslui pradėti arba plėtoti jau turimą. Priemonei įgyvendinti iki 2015 metų planuojama skirti iki 50 mln. litų ESF lėšų.
Verslumo skatinimo fondą valdys INVEGA, atrinksianti finansų inžinerijos priemonės valdytoją (-us). Jie teiks paskolas ir (ar) subsidijas registruotoms ir ne ilgiau nei vienerius metus veikiančioms labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, dirbantiems pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą. Paskolos ir subsidijos taip pat bus teikiamos fiziniams asmenims, norintiems pradėti verslą ir socialinėms įmonėms, plėtojančioms esamą verslą.

Mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienerius metus, socialinės įmonės, verslininkai bei fiziniai asmenys, ketinantys pradėti ir (ar) plėtoti savo verslą, jau gali gauti labai mažas paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF). UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri atlieka VSF valdytojo funkcijas, ir konkurso būdu atrinktas 57-ių kredito unijų konsorciumas, atstovaujamas Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje nustatytos ir pagrindinės labai mažų paskolų teikimo sąlygos.  Pasak INVEGA generalinės direktorės Zitos Gurauskienės, verslumo skatinimas, kai naudojamos finansų inžinerijos priemonės, kurios dar yra derinamos kartu su mokymais ketinantiems pradėti verslą, yra vienas pažangesnių būdų skatinti verslumui visoje Europoje. „Šiais laikais ne kiekvienas išdrįsta pradėti verslą. Daugumai jaunųjų verslininkų labai trūksta žinių, reikalingų verslui pradėti. Turėdami galimybę žinių spragas užpildyti specializuotais mokymais ir pasinaudoję siūlomomis finansavimo galimybėmis, daugiau Lietuvos piliečių galės pradėti savo verslą, bus kuriama pridėtinė vertė bei gerės ekonominė Lietuvos situacija“ – teigė INVEGA generalinė direktorė.
Pradedantieji verslą pirmiausia turės parengti konkretų verslo planą. Todėl kredito unijų konsorciumas įsipareigojo organizuoti ir teikti mokymus bei konsultacijas norintiems realizuoti savo verslo idėjas. Bus atrinkti konsultantai, kurie konsultuos paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planus. Jiems įgyvendinti kredito unijos galės suteikti 3-5 metų paskolas. Per šį laikotarpį grąžintos paskolos vėl galės būti suteiktos kitiems verslą norintiems pradėti asmenims ar įmonėms.
„Su sunkumais susidūrusiems Lietuvos gyventojams ir verslui šiuo metu reikalinga ištiesta pagalbos ranka. Tikimės, kad mikrokreditai, kuriuos teiks kredito unijos, padės išjudinti smulkaus verslo sąstingį. Mums svarbiausia, kad žmonės pradėtų kurti naujus verslus, naujas darbo vietas, augintų lietuvišką kapitalą,“ – teigia LCKU administracijos vadovas Sigitas Bubnys.

Rugpjūtį atrinkus verslumo skatinimo priemonės įgyvendintoją, rugsėjo pabaigoje jau prasidės pirmieji mokymai norintiems pradėti verslą ar plėtoti jau turimą ir bus dalijamos pirmosios paskolos iki 86 tūkst. litų. Planuojama, kad pirmieji mokymai įvyks rugsėjo 20 d., o pirmieji mikrokreditai bus pradėti teikti rugsėjo 23 d.
Verslumo skatinimo priemonės paskirtis – skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą. Taip pat prisidėti prie nedarbo mažinimo, sudarant palankesnes kreditavimo sąlygas ir finansavimo prieinamumą pradedantiems savo verslą bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui iki 29 m., vyresniems nei 50 metų.
„Verslumo skatinimo fondo įsteigimas ir reali jo veikla – tai labai konkretus ir rimtas žingsnis siekiant paskatinti žmones pradėti dirbti savarankiškai. Gyventojų verslumo skatinimas, kai naudojamos finansų inžinerijos priemonės, kurios dar yra derinamos kartu su mokymais ketinantiems pradėti verslą, yra vienas pažangesnių būdų skatinti verslumui visoje Europoje“, - tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Jo teigimu, šiuo metu labai svarbu padėti norintiems pradėti verslą, nes tiek žmonėms, tiek įmonėms trūksta paskatinimo iš valstybės. Verslumo skatinimo priemonės privalumas – paskolos, gavėjams, norintiems pradėti verslą bus taikomos mažesnės nei šiuo metu yra Lietuvos finansų rinkoje palūkanos.

Susidomėjimas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantijomis, kaip realia parama smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), išlieka ir aiškiai atsispindi garantijų portfelyje – per šių metų 9 mėn. jų suteikta 8,6 proc. (347 vnt.) daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (317 vnt.). Garantuotų paskolų suma per lyginamąjį šių metų laikotarpį yra 36,8 proc. (137,8 mln. Lt) didesnė nei pernai (87,1 mln. Lt), o garantijų suma 40,8 proc. (105,9 mln. Lt) viršijo praeitų metų minimą dydį (62,7 mln. Lt).
Garantijos yra naudingos ir reikalingos
„INVEGA garantijų ir administruojamų priemonių paklausa yra aiškiai matoma ir tai rodo, kad SVV subjektai, skolindamiesi su INVEGA garantija, nors verslo kreditavimas vis dar yra opus klausimas, gauna apčiuopiamą naudą, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.
Vidutinis garantuotos paskolos dydis, palyginti su pernai analizuojamu laikotarpiu, padidėjo 30,9 proc. ir siekė 397 146 Lt, o vidutinė garantijų suma išaugo 35,2 proc. ir lygi 305 213 Lt.
Lyginant pagal įmonių dydį, daugiausia garantijų (41,5 proc.) suteikta už mažų įmonių, turinčių iki 50 darbuotojų, paskolas, 37,8 proc. garantijų buvo suteikta už labai mažų ir 20,7 proc. už vidutinių įmonių paskolas.
Suteikiamos ne tik garantijos paskoloms
INVEGA kredito įstaigoms taip pat teikia garantijas dėl eksporto kreditų draudimo, už didelių įmonių ir SVV subjektų, patiriančių laikinų finansinių sunkumų, imamos paskolos verslui. Bendrai už šias paskolas suteiktos 5 garantijos už 7,38 mln. Lt, garantuotų paskolų suma lygi 9,3 mln. Lt.
Už paskolas, paimtas daugiabučiams namams modernizuoti suteiktos 56 garantijos, jų suma sudarė 13,5 mln. Lt, garantuotų paskolų suma – 16,9 mln. Lt.
Didmiesčiai yra aktyviausi
Aktyviausiai su INVEGA garantija skolinosi didžiųjų Lietuvos apskričių, t. y. Vilniaus (25,9 proc.), Kauno (24,5 proc.) ir Klaipėdos (13,5 proc.), SVV atstovai.
Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2010-09-30 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 2 722 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekė 1104,8 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 733,5 mln. Lt. Iš viso nuo veiklos pradžios kompensuota 53,7 mln. Lt palūkanų, iš jų ES lėšomis kompensuota per 21,6 mln. Lt palūkanų.

Paskolos verslui nepaiso sienų, taip galima apibūdinti naująjį Lenkijos banko pasiūlymą Lietuvos verslui. Vienas didžiausių Lenkijos bankų „Bank Gospodarstwa Krajowego“, kurio akcijas valdo Lenkijos vyriausybė, pateikė originalų pasiūlymą Lietuvos verslininkams. Neseniai keletas skirtingų Lietuvos prekybininkų asociacijų gavo pasiūlymą dėl lengvatinių paskolų verslui, teikimo. Šios lengvatinės paskolos būtų teikiamos Lietuvoje registruotoms įmonėms, tačiau už gautas lėšas verslininkai privalės pirkti būtent Lenkijoje pagamintą produkciją.
Šiai abipusio bendradarbiavimo bei ūkio skaitinimo iniciatyvai Lenkai yra numate skirti beveik 5 milijardus litų (1,42 milijardų eurų). Paskolos terminas sviruos nuo 2 iki 7 metų, numatoma, kad vidutinė, metinė paskolų palūkanų norma bus 2,63%.
Kaip teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas - tai yra netgi geresnis pasiūlymas už daugelio mūsų šalyje veikiančių bankų taikomas lengvatines paskolas. Vienas iš esminių pliusų yra ir tai, kad „Bank Gospodarstwa Krajowego“ teiks lengvatines paskolos absoliučiai visoms įmonėms, neprilausomai nuo darbuotojų kiekio ar metinės apyvartos.